- pastirimas
- pastirìmas sm. (2) NdŽ, DŽ1; NŽ, pastyrìmas (2) NdŽ → pastirti: 1. Čerkasinis drobužis, kad ir sušlampa, tura pastyrìmą Užv. 2. Kai hipnotizuojamasis lengvai pasiduoda sugestijoms, pasireiškia katalepsija ir raumenų pastyrimas EncIX1472. ║ Nusigandimas, pastirimas iš baimės rš. 3. prk. sustabarėjimas, sustingimas: Raštas yra regimoji kalba, o todėl jame pastebimas grynas esimas, arba, dar aštriau sakant, sustingimas, pastyrimas Vd. \ stirimas; įstirimas; pastirimas; sustirimas
Dictionary of the Lithuanian Language.